- priešplūgis
- príešplūgis sm. (1) DŽ plūgo priešakyje įtaisytas plūgelis žemei purenti: Kultūriniai plūgai turi vadinamuosius priešplūgius, arba skutikus rš. Plūgas su priešplūgiu rš. Ariama plūgu su priešplūgiais visu armens gilumu J.Krišč. Dobilienas reikia nuskusti iš karto, liepos mėnesį, giliai suarti plūgu su priešplūgiu rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.